Atgal iš ateities

   Žmonių ir ateivių panašumas biologiškai atrodo labai jau keistas. Kažkas čia ne taip. Kodėl ateiviai nesiskiria nuo mūsų taip, kaip mes nuo delfinų? Kiek teko girdėti, žmonėms dar nė karto neteko susi­tikti su nežemiškomis žirafomis ir nė karto jų nepagrobė kokios drambliškos būtybės iš žvaigždės C Reticulii (Tinklelio žvaigždyno žvaigždė Zeta).

Mokslinėje fantastinėje kūryboje ši problema (kurią lemia prasi­manytas gelbėjimasis ir specialiai kuriami efektai) sprendžiama pa­prastai: į žmones panašios būtybės prieš tūkstančius metų koloniza­vo galaktiką ir dabar mes visi esame tolimi giminaičiai. Gal ir taip, bet šie ateiviai, su kuriais vyksta kontaktas, yra kažkokie trikdančiai žmogiški. Žmogiška ne tik jų išvaizda, bet ir elgesys. Argi tikri ateiviai neturėtų mąstyti visai kitaip negu mes?

Viena iš prielaidų teigia, kad ateiviai — tai būtybės iš mūsų pačių ateities. Kitaip sakant, mūsų palikuonys grįžta iš ateities pasi­žiūrėti į mus. Tokiu atveju jie turėtų būti panašūs į mus ir elgtis taip kaip mes. Tai būtų lygiai tas pats, tarsi mes keliautume pasižiūrėti neandertaliečių. Ar jiems neatrodytame nuostabiai protingi ir sukūrę stulbinančią technologiją, bet ne mažiau į juos panašūs išvaizda ir žmogišku elgesiu?

Jeigu keliautume per laiką atgal aplankyti primityvių žmogystų, kažin ar su jomis pasisveikintume štai taip:

— Ei, mes esame jūsų tolimi palikuonys.

Greičiausiai mes juos tyrinėtume, imtume mėginius, grįžtume namo atlikti bandymų ir nesuktume galvos, ką tos būtybės apie mus mano (tikriausiai jos galvotų, jog esame „dievai iš dangaus"). Apie mus sklistų legendos, o mes galbūt net patys su iškrypėlišku malo­numu jas kurstytume.

Nežinome, ar laiko kelionės kada nors bus įmanomos (nors kai kurie fizikai visai rimtai teigia, kad jos mažiau neįmanomos dabar negu tada, kai nežinojome kvantinės mechanikos). Jeigu mums pa­vyktų šį siekį įgyvendinti — kad ir po šimtų ar net tūkstančių me­tų — galbūt ateities žmonės retkarčiais mus aplankytų. Kitaip sa­kant, jeigu dabar neturime įrodymų, kad mus aplanko laiko keliau­tojai, tai nereiškia, jog keliauti per laiką niekada nebus įmanoma. Tačiau jeigu tai įmanoma, mes turėtume turėti kokių nors įrodymų, kad keliautojų pas mus jau būta. Kontaktai su ateiviais visai tiktų patvirtinti šią galimybę. Tačiau tai, žinoma, jau visai kita istorija.