Australija. Tik jūra ir dangus

  Australijoje buvo įvykę palyginti mažai kontaktų su ateiviais ir dar mažiau pagrobimų, bet vieną gražų 1978 metų spalio 21 dienos va­karą (tai buvo šeštadienis) atsitiko paslaptingas įvykis, apie kurį iki šiol kalbama visame pasaulyje.

Dvidešimtmetis Frederikas Valentikas (Frcderick Valentich) už­siregistravo, kad lėktuvu „Cessna-182" skris iš Melburno aerodro­mo Mūrabin Fyld (Moorabbin Field) į Kingo salą (King Island), esančią Baso sąsiauryje (Bass Straits), maždaug pusiaukelėje tarp Tasmanijos ir Australijos. Skrydžio šaukinys — Delta Sierra Juliet. Valentikas ketino draugams prigaudyti vėžių ir buvo pasiėmęs maž­daug 200 JAV dolerių.

Nuskristi 160 mylių — vieni juokai, bet jau už Keip Otvei (Cape Otway) švyturio skristi visąlaik reikia virš jūros. Tačiau diena buvo puiki, tad negrėsė didelis pavojus, nors Valentikas dar nebuvo įgijęs įgūdžių skraidyti naktį. 

Jis užsiregistravo, kad išskris 17 vai. 35 min., o nusileisti saloje ketino 18 vai. 40 min. Kadangi tuo metu dar būna šviesu, tai nieko keisto, kad nepaprašė uždegti nusileidimo kelio žiburių. Tačiau kai atėjo laikas pakilti, jis išlipo iš lėktuvo ir nuėjo užkąsti, o išskrido tik 18 vai. 19 min., kai jau temo.

Viskas vyko sklandžiai, bet štai 19 vai. Valentikas atsidūrė virš jūros ir ėmė artėti prie Kingo salos. Dabar jis buvojau už Melburno radaro veikimo zonos ir galėjo palaikyti tik radijo ryšį. Iki salos buvo likę dvidešimt minučių, bet mažyčiame Kingo aerodrome ra­daro nebuvo.

Staiga 19 vai. 06 min. Valentikas paklausė Melburno aerodromo dispečerio, ar dar kas nors neskrenda šioje zonoje. Dispečeris atsakė neigiamai, bet pilotas tvirtino netoliese matęs didelį lėktuvą. Po to pridūrė, kad tamsoje matyti keturios ryškios „nusileidimo šviesos".

Jaunasis lakūnas ir Melburno aerodromo dispečeris Stivas Robis (Steve Robey) šnekėjosi dar keletą minučių. Šio pokalbio įrašą ati­džiai išnagrinėjo aviacijos ir NSO ekspertai.

Valentikas sakė, kad didelis objektas skrenda tiesiai virš jo labai arti ir labai greitai. Iš piloto balso jautėsi, kad jis sunerimęs. Robis viską nuodugniai patikrino. Paaiškėjo, kad tuo metu toje vietoje neturėjo skristi nei civilinis, nei karinis lėktuvas. Valentikas stai­ga tarė:

— Tai ne lėktuvas... Tai... — ir nutilo.

Po minutės lakūnas pranešė, kad objekto „orbita" eina tiesiai virš lėktuvo. Tas objektas atrodo metalinis ir žaliai švyti. 17 vai. 12 min., praėjus šešioms šio siaubingo artimo susitikimo minutėms, jaunuolis ištarė lemtingus žodžius: jo variklis „žiauriai prasisuka" (t. y. lėktuvas krinta). Jis patvirtino, kad mėgina pasiekti Kingo salą, bet aiškiai išsigandęs pridūrė, jog objektas vis dar virš lėktuvo: „Jis skrieja, bet tai ne lėktuvas". Po kelių sekundžių lakūnas pasakė savo šaukinį, o radijo siųstuvas dar buvo įjungtas septyniolika sekundžių. Per pirmąsias dvylika girdėjosi keistas metalo džirinimas, po to — šnypštimas ir pagaliau — tyla.

Valentiko ir jo lėktuvo „Cessna-182" niekas daugiau neberegėjo.

Be abejo, keletą dienų truko intensyvios paieškos, buvo žvalgo­ma iš lėktuvų, kol pagaliau, neaptikus jokių nuolaužų, patvirtinta, kad įvyko katastrofa. 1982 metų gegužės mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai, bet niekas nežinojo, kas gi iš tikrųjų įvyko.

Buvo pateikta daug teorijų. Pasak vienos iš jų, lakūnas valdyda­mas lėktuvą suklydo ir apsivertė, o prieš nukrisdamas į vandenyną išvydo lėktuvo atspindį vandenyje. Pagal kitą teoriją, jis susidūrė su kontrabandininkais, naudojančiais iš lėktuvų nuleistus tinklus, į juos įsipainiojusi „Cessna" ir nukrito. Net spėliota, ar lėktuvo nenumušė meteoras.

Buvo iškelta ir dar viena versija: Valentikas pats sufalsifikavęs savo dingimą. Jis domėjosi NSO, buvo pasiėmęs į kelionę knygutę su laikraščių iškarpomis apie neatpažintus objektus, o neseniai žiū­rėjo Spilbergo filmą „Trečio lygio artimi susitikimai". Jo lėktuve buvo tiek kuro, kad būtų užtekę keturis kartus ilgesnei kelionei.

Tačiau labai paplito tokia teorija — Valentikas pagrobtas. Šios teorijos šalininkai rėmėsi įrašytais radijo pokalbiais, be to, prieš pat šį incidentą Baso sąsiauryje buvo daug kartų regėti NSO. Du „kon­taktuotojai" netgi teigė, kad jiems pranešta, jog Valentikas gyvas, sveikas ir yra kitoje planetoje. Vienas „kontaktuotojas" prieš tai pa­skelbė matęs dingusį lakūną. O tiesos mes tikriausiai niekuomet ne­sužinosime.