Genetinis eksperimentas

      1983 metų lapkričio mėnesį aš pirmą kartą nuvykau į Jungtines Vals­tijas. Konferencijoje, vykusioje Nebraskos (Nebraska) valstijoje, su­tikau NSO grobimų specialistą Budą Hopkinsą. Vieną vėlų vakarą jis pasiūlė mažutei mūsų grupelei, kurioje buvo ir daktaras Dž. Ale­nas Hainekas, nueiti į nuošalesnį universiteto kambarį ir pasiklausyti naujo stulbinančio įvykio, kurį jis pradėjo tyrinėti. Aš įsirašiau į magnetofono juostą šį visą be išankstinio pasirengimo sukviestą smulkų įvykio aptarimą, net nenutuokdama, jog įvykis taps žinomas beveik visiems pasaulio ufologams. Tai įkvėpė net filmų kūrėjus — 1992 metais buvo susuktas televizijos serialas pagal Hopkinso kny­gą „Įsibrovėliai" („Intruders"). 

Tiesą sakant, dėl tos magnetofono juostos buvau atsidūrusi keb­lioje padėtyje ir niekam apie ją nesakiau, nes liudininkė primygtinai prašė vadinti ją pseudonimu, o Budas, kaip visuomet draugiškas ir atlapaširdis, papasakojo kolegoms visas detales ir net pasakė tikrą moters vardą. Taigi turėjau juostą, už kurią, bent tuo metu, naujienų šniukštinėtojas būtų paklojęs apvalią sumelę, bet aš neketinau jų tuo pradžiuginti.

Pagaliau moteris, nutarusi vadintis Kete Deivis, vis dėlto pasiry­žo viešai atskleisti savo tikrąjį vardą — Debė Tomi (Debbie Tomey). Todėl dabar nesijaučiu niekuo įpareigota. Be to, dabar galima patvir­tinti daugelį įvykių, nutikusių dar tuomet, kai tokie dalykai nebuvo labai reikšmingi. Jais ypač susidomėta 1987 metais, kai po Stryberio knygos „Bendravimas" Hopkinsas išleido savo knygą.

Debei Tomi keisti įvykiai prasidėjo sulaukus septynerių metų. Ji ėmė susitikinėti su keistu „mažu berniuku", kuris jai „krėsdavo pokš­tus" ir pjaustydavo koją. Nuo to liko randas. Buvo ir visokių kitokių įvykių, bet Debė juos paprasčiausiai pamiršo. Tik vėliau Hopkinsas ją užhipnotizavęs viską sužinojo.

Tačiau svarbiausi įvykiai nutiko 1977 ir 1978 metais (Debei su­kako aštuoniolika, po to sulaukė devyniolikto gimtadienio). Bent du kartus ji buvo paimta į NSO ir mediciniškai tyrinėta. Pirmą kartąją tiesiog išskraidino iš automobilio, o antrą kartą paėmė iš sesers na­mų. Abu kartus su ja buvo atliekami ginekologiniai bandymai. O trečią kartą į jos nosį ateiviai „implantavo" mažą prietaisą. Po to iš nosies jai dažnai pliūpteldavo kraujas, kurį sustabdyti būdavo labai sunku.

Per apklausą Debė papasakojo jausdavusi, kaip jos pilvą kažkas spausdavo, o kojas tempdavo. Panašiai kalbėjo viena iš trijų moterų, kurios su ateiviais susitiko 1981 metais Šropšyro grafystės Telfordo mieste.

Po to Debė smulkiai papasakojo, kaip ateiviai kažką įdėjo į jos vidų, o per operacijas naudodavo kažkokį įsiurbimo prietaisą.

Skausmo ji tada nejausdavo, o jausmas būdavo panašus į tą, kurį patiria nėščios moterys, kai tikrinama dubens sritis.

1985 metų pradžioje ji pirmą kartą prisipažino Būdui Hopkinsui, jog po tų visų bandymų mano susilaukusi nuo ateivių kūdikio. Kai buvo pagrobta 1983 metų spalio mėnesį, būtybės jai parodė „jos" mergytę. Ši atrodė maždaug ketverių metų, buvo graži „kaip elfas", plonučiais šviesiais plaukais, didelėmis akimis, o kiaušinio formos galva atrodė panaši į pilkųjų būtybių. Tačiau visa jos išvaizda buvo daugiau žmogiška. Ateiviai Debei paaiškino, jog tai hibridas, kuriuo ji pastojo, vėliau ištrauktas iš jos gimdos ir „gimęs" ateivių natūralioje aplinkoje. Debė prisipažino, jog po 1978 metais įvykusio pagrobimo „sapnuodavo" be galo protingą ir keistai atrodantį kūdikį.

Hopkinsas aiškinosi, ar panašių „išmintingų kūdikių" nesapnuo­davo ir kitos pagrobtos moterys. Nustebo greitai sužinojęs, jog tokie sapnai gana dažni.

Visos būtybės, kurias matydavo pagrobta Debė, buvo tipiškos puspenktos pėdos ūgio didžiagalvės, pagal amerikiečių ufologų kla­sifikaciją panašios į pilkuosius.

1987 metų vasarą pasirodžius „Įsibrovėliams", bet kokius apsi­metinėjimus, kad su ateiviais nebuvo susilieta, paneigė paskelbti duomenys. Liudininkai skaitė Hopkinso knygą, apie juos pačius ži­nojo visi aplinkiniai (vėliau, po Debės Tomi bei kai kurių kitų pa­skelbta pranešimų, apie juos pasakodavo masinės informacijos prie­monės), todėl greitai buvo žinoma iki smulkmenų, kas vykdavo per tariamus ginekologinius bandymus. Nebuvo paslaptis ir tai, kad ku­riami „išmintingi kūdikiai" hibridai.

O juk iki 1987 metų apie šiuos neįtikėtinus dalykus nežinojo net NSO tyrinėtojai. Aš irgi nebuvau apie tai girdėjusi. Iki tol mes kla­sifikavome visai kitokio pobūdžio įvykius. Kiekvienas aprašytas to­kio įvykio požymis yra labai svarbus. Juos tyrinėjant atsiskleidžia stulbinantys mastai. Apie tokius atvejus, be pačių ufologų, dažniau­siai niekas nežinojo, o galbūt iki 1987 metų apie juos apskritai ne­buvo rašoma.

Štai tik keletas pavyzdžių.

 

1965 metų rugpjūčio mėnesį pas žymų ginekologą, gyvenantį Vene­suelos San Pedro de los Altos mieste, užėjo aukštos šiauriečių tipo būtybės didelėmis apvaliomis akimis. Kaip įprasta, jos pripliauškė nesąmonių, esą atvykusios „iš Oriono", bet pridūrė, kad „tiria gali­mybę kartu su gydytoju imtis bendros veisimo programos ir sukurti naujų rūšių". Beje, jos perspėjo, jog yra ir mažesnių būtybių (tik­riausiai pilkųjų), aktyviai ir be priežasties grobiančių žmones. Šios būtybės atvykusios iš kitos absurdiškos vietos — „išorinio kaušo".

 

1968 metų gegužės mėnesį devyniolikmetę slaugę ateiviai paėmė tiesiai iš namų Niujorke, o grąžino jau su keistomis raudonomis dėmėmis ant pilvo. Beveik metus jai buvo dingusios menstruacijos. Pastebėjusi šį dalyką mergina nuėjo pas gydytoją, po to nuvyko į Jutiką (Uttica) pas ginekologą. Niekas negali nustatyti, kodėl taip atsitiko, bet po pagrobimo praslinkus beveik penkeriems metams mergina visiškai pasveiko. 1975 metų sausio mėnesį ji buvo užhip­notizuota ir prisiminė, kad su ja atliko medicininius bandymus ma­žos beplaukės būtybės. Jų oda buvo beveik balta, galvos — kriaušės formos, o akys didelės. Ilgu virbalu iš jos kūno buvo išimti keli kiaušinėliai. Būtybės sakė pasirinkusios ją, norėdamos kūdikio, su kuriuo galėtų daryti bandymus. Po to paaiškino:

— Mes tiriame (tave)... norime sužinoti, ar tai galima (sulaukti kūdikio).

   1973 metų spalio mėnesį Somerseto grafystės Langton Budvilio (Langton Buddville) mieste gyvenanti moteris važiavo automobiliu. Ateiviai ją sustabdė, nusivedė į NSO ir atliko medicininius bandy­mus. Moteris smulkiai apie tai papasakojo. Ateivių akys buvo dide­lės ir apvalios. Pirmiausia šios būtybės ją nurengė nuogą. Tada į pieštuką panašiu prietaisu braukė kūną kažką tikrindamos, po to nukirpo nagų ir plaukų galiukus. Po viso šito pridėjo prietaisą prie makšties. Moteris pajuto, kaip išjos buvo išsiurbtas kiaušinėlis. Visa tai prisiminė pati. Buvo per daug išsigandusi, nes nežinojo, ką sakys vyras, todėl nesileido užhipnotizuojama.

   1976 metų sausio mėnesį Kentukio valstijos Stcnfordo (Stanford) mieste iš automobilio buvo pagrobtos trys moterys. Šis įvykis pana­šus į pagrobimą, prieš penkerius metus įvykusį Telforde. Dvi vyres­niąsias — keturiasdešimt ketverių ir keturiasdešimt aštuonerių me­tų —: paprasčiausiai apžiūrėjo jau įprastos mažos būtybės. O štai trisdešimt penkerių metų jų draugę paguldė ant stalo. Moteris sakėsi jautusi, kaip jos kaulai buvo tiesiog narinami, po to į pilvą įkištas kažkoks prietaisas, nuo kurio viduje viskas „išsipūtę". Jai buvo at­likta nuodugni ginekologinė apžiūra ir išsiurbtas kiaušinėlis.

  1970 metų pabaigoje kažkur šiaurės Anglijoje ateiviai nusivedė jau­ną moterį į NSO ir paguldė ant stalo. Ji paprašė manęs, kad apie šį įvykį nepasakočiau išsamiai ir neatskleisčiau jos vardo. Todėl pasa­kysiu tik tiek, kad didžiaakės, blyškiaveidės būtybės ilgais šviesiais plaukais ištempė jos kojas ir mediciniškai tyrinėjo. Po to ji ėmė sapnuoti keistus sapnus ir netikėtai pastojo, bet po keleto savaičių ryte pamatė, kad patalynė kruvina. Nėštumas baigėsi. Manoma, kad įvyko persileidimas, bet moteris tvirtina negalėjusi pastoti, nes netu­rėjusi jokio draugo. Apie šį įvykį ji papasakojo dar tada, kai Hopkin­sas nebuvo nieko paskelbęs apie amerikiečių moterų „išmintingus kūdikius", arba „hibridus". Aš irgi apie tai niekam nesakiau, nes moteris labai jaudinosi, kad kas nors daugiau šito nesužinotų.

 

  1980 metais ankstyvą rytą jauna moteris važiavo nuošaliu Suomijos keliu. Staiga automobilį apgaubė rūkas. Moteris pasijuto paguldyta ant lovos kažkokiame kambaryje. Mažos „pilkųjų" tipo būtybės at­liko su ja ginekologinius bandymus. Po to paaiškino, kad pačios negali „gimdyti vaikų", todėl joms prireikė moters.

   Moteris iš Češyro grafystės pirmą kartą išvydo NSO 1979 metų vasarą. Per keletą metų jai teko patirti ne vieną keistą įvykį. Tačiau pats neįprasčiausias nutiko 1984 metų viduryje. Praėjus po jo keletui" savaičių, moteris netikėtai pastojo, be to, keletą kartų sapnavo šlykš­tų, bet neįtikėtinai protingą kūdikį. Apie šiuos sapnus ji papasakojo kitiems. Tie pasikartojantys košmarai ją taip išgąsdino, kad net ap­sidžiaugė, kai trečią nėštumo mėnesį, 1979 metų gruodžio 26 dieną, pamatė kruviną patalynę ir sužinojo, jog persileido. Praslinkus pus­penktų metų, vieną 1984 metų rugpjūčio naktį moteris prabudusi išgirdo zyzimą, panašų į tą, kurį girdėjo 1979 metais, kai išvydo NSO. Aukšta, šviesiaplaukė moteriškos lyties būtybė ją išskraidino pro miegamojo langą. Po toji prisimena tik tiek, kad NSO viduje su ja atliko bandymus, be to, įvyko kažkas „labai svarbaus". Daugiau beveik viską pamiršo, o užhipnotizuota niekada nebuvo, nes britų tyrinėtojai patys sau uždraudė tai daryti. Dar po trejų metų, 1987-ųjų balandžio mėnesį, prabudo naktį, pajutusi, kaip ją čiupinėja maži pirštai, bet tik miglotai prisiminė, kas vyko paskui. Moteris įsitiki­nusi, kad jos ranką laikė dvejų trejų metų vaikas. Ji prižadino vyrą ir šis įjungė šviesą. Tada moteris pamatė, kaip iš kambario išsklendė šviesos kamuolys. Ji viską papasakojo man dar prieš tai, kai pirmą kartą išvydau spaudai rengiamą Hopkinso surinktą medžiagą apie išmintingus kūdikius ir hibridus, pasirodžiusius amerikietėms. Aš šito pasakojimo niekur neskelbiau. Jaunoji moteris iš Češyro nega­lėjo žinoti apie tokius dalykus ir nė karto savo sapnų, persileidimo arba „mažo vaikelio miegamajame" nesusiejo su įvykiais, nutiku­siais NSO viduje. _

 Visos šios istorijos stulbinančiai panašios. Ar tai nereiškia, jog šie įvykiai turi kažkokią prasmę? Kitas klausimas ne mažiau svarbus  — kaip tai įvyksta?