Goblinai

   Groteskiniai padarai, panašūs į goblinus ir trolius iš daugelio tautų folkloro, mūsų nuostabai, sudaro 7 procentus visų būtybių.

Jie pasirodo visur ir dabar sutinkami taip pat dažnai kaip ir se­niau. Su jais susijusi baisioji namų apgultis, įvykusi 1957 metais Kentukyje (JAV), šios skraidančios būtybės 1970 metais Puerto Ri­ke grobė gyvulius, o 1987 metais Anglijos Ilklio (Ilkley) dykynėje viena buvo nufotografuota (žr. p. 122).

Nors kartais goblinai pasirodo kartu su NSO, bet tik retkarčiais minima, kad būtų grobę žmones, o dažniausiai atsiranda be jokio „laivo". Atrodo, kad mes čia susiduriame su materialios realybės ir magiškų savybių deriniu (pavyzdžiui, vieną akimirką tokį padarą galima nufotografuoti, o jau kitas kadras bus tuščias, lyg priešais nieko nebūtų).

Dažnai šios būtybės elgiasi piktavališkai ir net agresyviai, šitaip tarsi lenktyniaudamos su folkloro kūrinių veikėjais. Dažnai iš tokių pranešimų susidaro įspūdis, jog tai tik kosmoso amžiuje moderni­zuotos legendų būtybės, kurios pagal daugelio tautų mitologiją gy­vena lygiagrečioje Visatoje.

Įdomu tai, jog vietovės, kuriose gyvena šie padarai, jau daugelį amžių garsėja paslaptingais vaiduokliais, o vietovių pavadinimai at­spindi tas „velniškas" vietas, kuriose vyksta antgamtiški reiškiniai.

Dėl to kai kurie tyrinėtojai mano, jog goblinai — visai ne atei­viai, o parapsichinės būtybės, kurios egzistuoja šalia mūsų ir su ma­lonumu mus mulkina vaidindamos ateivius, ir taip yra tik todėl, kad jos iš prigimties yra nedoros. Džonas Kyląs šiuo atveju vartoja ter­miną „ultražemiškosios", o FW Holidėjus sukūrė „Goblinų Visatos" teoriją, norėdamas nurodyti, kur šios būtybės gyvena. Šią mintį įro­dymai puikiai patvirtina.

Tūkstančius metų tikėjus šiomis būtybėmis, Žemės biosferoje galėjo atsirasti ryškus tokių minčių atspaudas, dėl to lakesnės vaiz­duotės žmonės gali retkarčiais jas „pamatyti". Šią idėją remia kai kurie naujosios bangos tyrinėtojai.