Yra tūkstančiai nuotraukų, kuriose tariamai nufotografuoti NSO. Kai kurios iš jų — akivaizdžios klastotės, bet daugumas jų padarytos naudojant juostas su defektais arba į kadrą yra patekę daiktai, pana­šūs į NSO, pavyzdžiui, oro balionai ar žvaigždės. Tokius daiktus mokslininkai vadina ASO (atpažinti skraidantys objektai). Apgaulin­gas objektas danguje gali suklaidinti ir mus, ir nuotraukoje atrodyti visai kitoks. O kartais fotoaparatas gali dar labiau apgauti, nes emul­sijoje užfiksuoja sekundės dalelę. Koks nors skrendantis paukštis gali pasirodyti keistas ir paslaptingas.

Kiek aš žinau, dar niekas per pagrobimą nenufotografavo NSO vidaus. Tai visuomet sviedžia kaip argumentą tie, kurie tiki, jog to­kių įvykių niekada nebuvo. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad niekam, įsipainiojusiam į tokį reikalą, nešaus galvon pleškinti foto­aparatu. Bet kuriuo atveju, kaip teigia visos istorijos, ateiviai kon­troliuoja liudininko prisiminimus ir mąstymą, todėl visai negeidžia, kad juos fotografuotų.

Kaip ten bebūtų, yra užfiksuota maždaug dešimt įvykių, per ku­riuos kai kam tariamai pavyko nufotografuoti ateivius. Į keletą iš karto galime nekreipti dėmesio, nes tai paprasčiausios apgavystės; bent du atvejai (tai atsitiko šeštajame dešimtmetyje Vokietijoje) bu­vo balandžio pirmosios pokštas. Masinės informacijos priemonės taip rimtai apie tai rašė, jog daugelis patikėjo, nors nebuvo verta. Vienoje dažnai publikuojamoje nuotraukoje buvo nufotografuotas stalo viršaus modelis, o kitoje, įkyriai brukamoje skaitytojams, nu­sileidusiu NSO buvo laikomas paprasčiausias srutų vamzdis sode ir sidabriškais drabužiais apvilkta lėlė. Šis vaizdas buvo apšviestas blykstės, o papasakojo apie tai berniukas iš Šiaurės Karolinos. Žino­ma, kuriam laikui NSO ekspertai buvo apkvailinti.

Apžvelgus šiuos įvykius, vertėtų pakalbėti apie keletą kitų, kurių taip lengvai nepaaiškinsi.