Prakaitas nuo antakio. Serbai

    IŠ PRADŽIŲ NEBUVO NIEKO, tik Dievas. Dievas miegojo ir sapnavo. Daugelį amžių jis sapnavo, bet galų gale pabudo.
Pakirdęs iš miegų, apsižvalgė Dievas ir iš kiekvieno jo žvilgsnio gimė žvaigždė. Nustebo Dievas. Leidosi jis į kelionę pasidairyti po visatą, kurią sukūrė. Ėjo ėjo, tačiau nei galo, nei krašto nebuvo matyti.
Galiausiai pasiekė žemę. Pavargo Dievas, nuo antakių varvėjo prakaitas. Vienas lašas nukrito ant žemės ir atgijo. Taip atsirado pirmasis žmogus. Jis - Dievo giminaitis, tačiau ne malonumams sukurtas. Nuo pat pradžių jam, iš prakaito užgimusiam, sunkiai triūsti buvo lemta.