Šiauriečiai

  Šeštajame dešimtmetyje kontaktuotojai dažniausiai sutikdavo draugiškus, gana panašius į žmones ateivius. Paprastai jie būdavo ilgais šviesiais plaukais ir mėlynomis akimis, aukšti (t. y. 6 pėdų ūgio). Sios būtybės dažniau už visas kitas pasirodydavo per ankstyvuosius kontaktus, kurių puolė ieškoti patys kontaktuotojai.

Šio tipo ateiviai ypač dažnai buvo sutinkami Europoje. Šiauriečiais buvo pavadinti dėl panašumo į skandinavus. Šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje daugelyje šalių, tarp jų ir Britanijoje, kontaktai įvykdavo beveik vien su šiauriečiais. Jie ėmė rodytis ir kitur, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kol buvo nustelbti pilkųjų.

Aukštų ir gana išvaizdžių šiauriečių akys panašios į kačių — įkypos. Nuo kitų skiriasi ir tuo, kad nesikiša į žmonių reikalus, o tik pasyviai viską stebi. Su šiauriečiais susitikę ir pasikalbėję tvirtino, kad jie yra netgi draugiški ir labai simpatiški. Ne vieną kartą paaiškėjo, kad jie žino apie pilkuosius. Negana to, šiauriečiai perspėdavo liudininkus, jog Žemę aplanko ir kiti ateiviai, kurie taip nesirūpina žmonių gerove, kaip sakėsi besirūpiną jie.

Atrodo, kad jie siekia perduoti kontaktuotojams žinių, nors daro tai ir ne visai atvirai, susitikę perspėja liudininkus apie branduolinės energijos ir ekologinių nelaimių grėsmę, dažnai parodydami įtikinančius vaizdus. Buvo netgi tokių atvejų, kai šiauriečiai mielai pranešdavo mokslinių duomenų, nors juos suprasti būdavo sunku.

Apskritai šio tipo ateiviai sudaro 24 procentus visų per susitikimus regėtų būtybių, bet nuo septintojo dešimtmečio jų atklysta vis mažiau. Pirmiausia jie ėmė vilkėti sidabriškus rūbus, kuriais dažniausiai vilki pilkieji, todėl apie šiauriečius pranešimų vis mažėjo. Kartais net sunku nustatyti, kuriuose pranešimuose kalbama būtent apie juos. Kai kas jų dar regėjo devintajame dešimtmetyje, daugiausia už JAV ribų ir ypač Europoje, bet šiame dešimtmetyje beveik neteko sutikti. O pačias valstijas daugiausia lankė pilkieji.

Žinoma, šiauriečiai irgi grobdavo žmones, tačiau to nepalyginsi su pilkųjų užmojais. Šių dviejų tipų ateivių pasirodymas kartu toks pat vargiai tikėtinas, kaip Sovietų Sąjungos bei JAV bendras kosminis skrydis per patį šaltojo karo įkarštį. Žinoma, būdavo, kad jie pasirodydavo kartu, tačiau tai tik išimtys.