Neabejotina, kad dauguma žmonių mano, jog mus iš tikrųjų stebi ateiviai iš kitos žvaigždės. Mokslininkai atmeta šią versiją, nes pa­prasčiausiai nelaiko jos tinkamu paaiškinimu. Atrodytų, kad jie ne­nori nieko žinoti apie jokius kitus galimus atvejus. Iš dalies taip atsitiko todėl, kad masinės informacijos priemonės nuolatos mela­gingai triūbija, jog NSO — tai erdvėlaiviai. Jums lieka tik du keliai: arba jūs tikite nežemiškomis būtybėmis, arba NSO apskritai ne­egzistuoja. Dabar suprantate, jog tai klaidingas požiūris, bet jis buvo taip įkyriai mums peršamas, kad sunku jo atsikratyti.

   Žmonių ir ateivių panašumas biologiškai atrodo labai jau keistas. Kažkas čia ne taip. Kodėl ateiviai nesiskiria nuo mūsų taip, kaip mes nuo delfinų? Kiek teko girdėti, žmonėms dar nė karto neteko susi­tikti su nežemiškomis žirafomis ir nė karto jų nepagrobė kokios drambliškos būtybės iš žvaigždės C Reticulii (Tinklelio žvaigždyno žvaigždė Zeta).

  Neįtikėtini reiškiniai tokie dažni, jog kai kam peršasi mintis, kad už viso šito slypi protingų būtybių veikla. Tačiau kaip tuomet paaiškinti tai, kad susitikimai vyksta jau seniai, o kiekvienos epochos kultūri­niai ateivių įvaizdžiai skiriasi (pagrindinis jų įvaizdis senaisiais lai­kais buvo nykštukai, o dabar — maži žali žmogeliai)?

   Daugelis NSO tyrinėtojų mano, kad beveik 95 procentai pranešimų apie įvairiausius neįtikėtinus reiškinius — tai apsirikimai, neatpa­žintais skraidančiais objektais palaikius paprasčiausius žemiškus daiktus (pavyzdžiui, lėktuvus, oro balionus, žvaigždes ir pan.) arba dar gerai neištirtus atmosferinius reiškinius.

    Pastebėta, kad daugelis žmonių, teigusių, jog bendravo su ateiviais, minėjo ir kitokius išgyvenimus (pavyzdžiui, regėjo dvasias, buvo išėję iš savo kūno ir pan.). Iš to kai kas daro išvadą, kad kontaktai su ateiviais paprasčiausiai gali būti ypatingų to žmogaus savybių išraiška.

    Vadinamajai „psichosocialinei" hipotezei Europoje daug kas prita­ria, o Jungtinėse Valstijose tyrinėtojai iš jos šaiposi. Ji daug geriau atspindi naujausius ufologijos duomenis negu „išmonės" koncepci­ja, bet „nukenčia" nuo šios teorijos keliamų problemų.

Manoma, kad tada, kai liudininką veikia kažkokia vidinė paska­ta, jo sąmonė pati kuria vadinamąsias psichines dramas, virstančias sapnais. Štai šie sapnai ir laikomi išgyvenimais.