Pastebėta, kad daugelis žmonių, teigusių, jog bendravo su ateiviais, minėjo ir kitokius išgyvenimus (pavyzdžiui, regėjo dvasias, buvo išėję iš savo kūno ir pan.). Iš to kai kas daro išvadą, kad kontaktai su ateiviais paprasčiausiai gali būti ypatingų to žmogaus savybių išraiška.

    Vadinamajai „psichosocialinei" hipotezei Europoje daug kas prita­ria, o Jungtinėse Valstijose tyrinėtojai iš jos šaiposi. Ji daug geriau atspindi naujausius ufologijos duomenis negu „išmonės" koncepci­ja, bet „nukenčia" nuo šios teorijos keliamų problemų.

Manoma, kad tada, kai liudininką veikia kažkokia vidinė paska­ta, jo sąmonė pati kuria vadinamąsias psichines dramas, virstančias sapnais. Štai šie sapnai ir laikomi išgyvenimais.

   Daugelis žmonių nenori pripažinti, kad šimtai, o gal net tūkstančiai kontaktų su ateiviais yra paprasčiausi pokštai. Be abejo, yra  ir pokštų, bet jie dažniausiai skiriasi nuo kitų įvykių. Tačiau tokios šelmystės tikrai plačiai nepaplitusios. Jas prasimanę žmonės, ne taip kaip liudininkai, siekia trūks plyš išgarsinti arba išpešti iš šių istorijų kokią nors naudą. Kai kuriems, žinoma, pavyksta, tačiau tai tik išimtys.

   Ši knyga — be atsakymų. Mano tikslas buvo tik apžvelgti kontaktus su ateiviais — nuo svarbiausių istorijų iki svarių įrodymų, nuo taria­mųjų būtybių liudininkams pasakytų žodžių iki gąsdinančių loginių išvadų apie ateivių genetinius eksperimentus.

Žinoma, jūs patys pasirinksite, kuo tikėti. Jums reikia sugretinti dažnai prieštaringus įrodymus ir padaryti apgalvotas išvadas.

    Toks įvykių panašumas kelia nerimą, todėl turi būti įvertinti visi galimi paaiškinimai. Be abejo, kai kurie liudininkai paprasčiausiai kurpia tokias istorijas, kitais atvejais tai lemia psichologiniai veiks­niai. Tačiau aš manau, jog visus šiuos pranešimus sieja kažkokia bendra priežastis, todėl mes jų negalime iš viso nuneigti.